suoka

suokà sf. (4) NdŽ 1. suokimas, čiulbėjimas: Giesmininkė baigė suoką rš. 2. kalbėjimas, kalba: Jie monyja lietuvninkams, kad tie jų suokai pritartų prš. 3. LsB233, G110 šnekta, tarmė: [Ugnies knygelę] čia, pagal mūsų krašto suokos parrašęs, skelbu antrą atvejį S.Dauk. Kalbos mokslas begalę šnektų (suokų̃) suskirsto didesniais šnektų būriais K.Būg. Taigojau čia išreikšti kalbos suoką Guntino tėvūnijos, kurioje anos (dainos) šiandien dainiuojamos D12(pratarmė). 4. KŽ gaida, melodija: Dainų knyga su keliomis pridėtomis gaidomis (suokomis, balsais) A1884,250. Juo mes labiaus stygą smičėliu užgausime, juo balsas bus didesnis, bet suoka vis ta pati rš. 5. S.Dauk, KŽ, Als prievarta: Ans suokà prisuoks J.